Tiesiog miltiniai blynai

Gėda prisipažinti.... nemokėjau kepti paprastų miltinių blynų... Šiandien labai labai užsimaniau ir teko bandyti. Mama sako - 2-3 kiaušiniai "iš akies" miltų, pieno, kad tešla būtų grietinės tirštumo... nu man taip "iš akies" niekaip. Taigi mano išbadytas receptas ne iš akies:

3 vid.d. kiaušiniai
150 ml pieno
150 ml miltų
1 a.š. cukraus
žiupsenlis druskos

Kiaušinius išplakiau. Supyliau pieną. Paplakiau. Įdėjau cukrų, druską. Persijojau miltus ir išplakiau. Lieka kepti. Skonis - nesaldūs, tai improvizuojant galima į tešlą dėti silkės, sūrio ir pan. Jei norime saldžių - obuoliukai su cinamonu puikiai tiks į tešlą.

Skonis man patiko.

Skanaus.

gal pavasaris

Senai buvau užsukusi į savo DIENOraštį... Kažkaip užsisukau su darbais, norisi ir knygą paskaityti ir pamegzti, o vakare jau nebeturiu jėgų prisėsti parašyti - gal pavasaris taip veikia.

Šalia "Kaip lavinti intelektą" pradėjau skaityti Lawrence J. Cohen, PH.D. "Payful Parenting". Labai smagi knyga.

Kelios mintys:

"Play is children's main way of communicating. To stop a child from playing is like stopping an adult from talking and thinking".

"Children need our approval and enthusiasm first, before they can get out of a rut. So even if the goal is to have him stop violent play, the only effective way is to play it with him for a while, which gives him the elbow room to try out new ideas and new ways of dealing with his aggressive impulses."

Radau ir tokią mintį, kad hiperaktyvūs vaikai, tai mūsų - tėvų - nesugebėjimo žaisti su savo vaikais pasekmė. Gal ne visais atvejais... bet.

Mūsų knygynuose atradau dar vieną gražią knygą - Kęstutis Kasparavičius "Kvailos Istorijos". Ji tiesiog graži - ir tekstu ir vaizdiniais.

Per paskutines dienas pagaliau numezgiau savo mažajai pavasarinę kepurėlę, tai pasigiriu:

Šios dienos įrašas toks - nieko rimto.

Žaismingo pavasario!

Mes - Gražios Moterys

Jau senai nešioju mintį, kad reikia apie tai parašyti. Nes tikrai ne visos skaitėtė, o jei skaitėtė, tai gal interpretavote kitaip, arba pradėjusios skaityti metėtė dėl knygos "nemalonumo". Tiesą pasakius, ir aš tą knygą nužiūrinėjau knygyne, bet dėl pavadinimo nepirkau. Pasirodė "ne mano" knyga. Kai gavome dovanų iš draugų... pamąsčiau, kad matyt tai ženklas - reikia ją perskaityti. O skaityti tikrai buvo verta. Bent jau man taip atrodo.

Kalbu apie Satoshi Kanazawa, Alan S. Miller knygą "Kodėl gražiems gimsta mergaitės". Evoliucijos psichologija - mokslas, kuris tiria žmonių evoliucijos psichologiją, t.y. žmonių santykius prieš 5 tūkst. m. pr.Kr., prieš 2 tūkst. m. po Kr. ir t.t. Tokius žmonių santykius, kurie jau buvo, kur galima vertinti sąlygas iki tam tikro elgesio, to elgesio padarinius, aplinkos sąlygas ir t.t. Nebereikia nieko spėti, o tiesiog pritaikyti mokslinius metodus ir daryti išvadas, kaip mes - žmonės evoliucionavome, kodėl elgėmės vienaip ar kitaip.

Be įdomių išvadų apie televiziją, persivalgymą, kodėl moterys nedaro tokios karjeros kaip vyrai, kodėl moterys tarsi aprimsta pagimdžiusios vaikelį, yra ir tikrai amoralių, bjaurių išvadų - kodėl vyrai mato blondines, dideles krūtines, mėlynas akis. Bet svarbiausia, kad tai faktai, o ne improvizacijos. Ir juos arba priimi, arba ne.

Nors knyga yra drastiška ir labai subanalinanti (atrodo) moterų ir vyrų santykius, bet yra smagių dalykų, kuriuos moterys dažnai pamiršta.

Visos norime būti tokios... na... žavios, traukiančios akį, pastebėtos. Tokios, kai eini gatve ir žavus vyriškis tave pastebi ir nusišypso. Gal norite pasakyti, kad toks noras banalus, gal net "pigus"... Negaliu sutikti, nes mes MOTERYS. Pas mus užprogramuota būti žavioms ir patikti. Mums reikia, kad mus matytų. Tiesiog matytų. Gal kitoms reikia daugiau - čia jau niuansai. Bet pastebėtoms reikia būti visoms.

Atrodo, kad pastebėtos ir matomos yra tik tos - tobulų figurų, jaunos, apsirengusios kažkaip "keistai pastebimai" arba beveik apsirengusios (orai jau šyla)... Bet yra ne taip. Mes sukurtos būti matomos žavių vyrų. Tik dažniausiai pačios nematome savęs.

Knygoje aprašytas tyrimas, kai prekybos centre buvo įdiegta nauja klientų aptarnavimo sistema ir kasininkas turėjo pasistengti nuskaityti pirkėjo vardą ir pavardę, jeigu pastarasis atsiskaitydavo kortele. Ir atsisveikinant pažvelgti į akis, nusišypsoti ir pasakyti: "Laukiame Jūsų sugrįžtant pone Vincentai Po".

Po tam tikro laiko, kasininkės pradėjo skųstis perdėtu pirkėjų - vyrų dėmesiu. Statistika įdomi ir daug ką pasakanti:

- jei kasininkas vyras - pirkėjas vyras - nieko

- jei kasininkas vyras - pirkėjas moteris - nieko

- jei kasininkas moteris - pirkėjas moteris - nieko

- jei kasininkas moteris - pirkėjas vyras - yra: pirkėjas supranta, kad kasininkė besišypsodama, žiūrėdama į akis ir kreipdamasi vardu jam siunčia signalus ir pirkėjas parodo dėmesį. Įtariu, kad kasininkės moterys tuo metu neanalizuodavo visos tos bjaurasties apie save, kurią tik mes moterys galime susigalvoti.

Nenoriu gilintis į tai kodėl yra taip ar ne kitaip, ar tai etiška (siųsti signalus arba suprasti, kad kažkas juos siunčia) ar ne. Faktas, kad vyrai mato besišypsančias moteris, o ne jų sėdynes, mato moterų žvilgsnį, mato save vertinančią, save mylinčią, drąsią (turiu mintį pažvelgti į akis) moterį. Ir visai nesvarbu spuogelis prie lūpos ar +5 kg. Todėl sakau, būkime matomos, nes mums taip reikia. Eikime iškeltomis galvomis ir išmokime šypsotis. Suprantama šypsotis nuoširdžiai. Šypsotis sau. Vertinkime save. Kaip tyrimas rodo, vyrams mūsų reikia. Reikia ne žvaigždžių iš ekrano, o tikros šypsenos, nuoširdaus žvilgsio, reikia save mylinčių moterų.

Čia net nereikia būti vyru, kad norėtųsi būti šalia žmogaus, kuris yra taikoje su savimi, ir gali pažvelgti į akis, nusišypsoti.

Siūlau pabandyti. Siūlau padaryti tai įpročiu.

Šypsomės.

Šio vakaro pamokėlė

Turiu 1 m. ir 9 mėn. duktytę. Kai kurie tokio amžiaus vaikučiai jau nemažai kalba, o mūsų spindulėlis sako "pagrindinius" žodžius: mama, teti, noriu, a (ateik), ate, dar... ir dar kaka.

Atrodo viskas aišku. Bet... mums "paslapingas" pasirodė žodis "kaka". Tokio savo kalboje nevartojame, nes turime šunį, tai viskas, kas yra beee yra ne kaka, o fui. Todėl "kaka" yra ne tai, ką turbūt pagalvojote esant.

Šiandien vakare skaitome knygą. Aš jai rodau paveiksliukus ir klausiu "Kas čia?". Ji baksteli mažu piršteliu ir sako "kaka". Mh.... Rodau arkliuką ir klausiu - Kas čia? Ji man bakst ir - Kaka. Tarp tokių gal dešimties bakstelėjimų ir kaka kelis kartus suskamba ne "kaka", o "kakse" (ar pan.). Tada mano smegenys suvokia - "kaka" yra ne kas kita, kaip mėgdžiojimas "kas čia". Štai tau! Ir iš kur galėjau žinoti, kad rodant net į žinomą gyvūną, daiktą reikia sakyti jo pavadinimą, o ne klausti. Knygose skaičiau apie mėgdžiojimą, bet taip visko nesuvedžiau. Taigi darome išvadas ir klausome savo vaikų :)

Štai tokią pamokėlę šiandien apturėjau.

Paprasta, puru ir labai skanu

Vyro dukterėčia Greta vis kepa fantastiško skonio šokoladinius keksiukus. Galvoje vis sukosi mintis, kad reikia pabandyti ir man: pati labai mėgstu keksiukus, tokius "šlapius" ir tirpstančius burnoje, o dar visa procedūra išlupti iš popierėlio... mmm...

Visą savaitę audžiau mintis apie keksiukus. Perskaičiau begalę receptų (pasirodo man patinka skaityti ne tik knygas, bet ir receptus - tikrai įdomu). Tradiciškai ... pasirinkau Jamie Oliver pasiūlytą receptą ir vakar kepiau... čia rezultatas -

Šiandien jie vis dar minkšti ir "drėgni". Kol kas Jamie dar nė karto nenuvylė.

Norite recepto? Viskas labai labai paprasta. Reikia:
225 g sviesto
225 g cukraus pudros
225 g miltų
4 didelių kiaušinių
šlakelio citrinų sulčių
----------------------
keksų popierėlių
keksų kepimo formelių (aš naudojau Rimi pirktą Prima firmos "blėkutę" su 12 keksiukų formų)

Paslaptis slypi tešlos plakime. Esu kepusi didelį keksą, kurio sudėtis paprasta, bet maišyme yra niuansų, tokių pačių kaip ir gaminat šiuos keksiukus. Taigi tešla 18-16 keksiukų (normalių):

1. įjungiame orkaitę 190 laipsnių.

2. mikštą sviestą ištriname su cukraus pudra iki vientisos masės.

3. kiaušinių eilė - įmušame po vieną kiaušinį ir plakame minimum 1,5 minutės, tada mušame kitą ir vėl plakame minimum 1,5 minutės. Taip reikia daryti su visais kiaušiniais. Jei turite tik M dydžio kiaušinius, tuomet siūlau dėti 5.

4. į plakinį pilame miltus. aš juos dar persijojau. išplakame.

5. galiausiai įspaudžiame citrinos. aš dar lašinau vanilės esencijos, nors tai nebūtina.

6. į keksiukų formeles sudedame popierėlius. ir šaukštu dedame tešlą. aš dėjau po du kupinus valgomuosius šaukštus. dar apibarsčiau perliniu cukrumi. galima puošti glazūra ir uogytėmis, bet jau atvėsusius.

7. šauname kepti 15 - 20 min. po 15 min žiūrim su pagaliuku, jei nesivelia - traukiame. jei veliasi - dar truputį pakepame. jei keps per ilgai - bus sausi ir praras savo žavesį.

Šių keksiukų tešlą Jamie Oliver vadina - klasikiniu Viktorijos biskvitu. Jį galima kepti ir didelėje pyrago formoje, perpjauti ir pertepti pavyzdžiui uogomis. Nors vėl gi... jis pataria kepti dviejose formose, o ne pjauti - niuansai :)

Įtariu ir su keksiukais galima improvizuoti paskaninat uogomis, šokolado gabalėliais ir pan.

Skanaus!

Citrina

Antradienį, perkant maisto produktus, vaisių ir daržovių skyriuje dėmesį patraukė užrašas prie citrinų "1 klasė". Iškart prisiminiau draugės mintį apie tai, kad pas mus, Lietuvoje, vaisiai ir daržovės parduotuvėse būna geriausiu atveju antros klasės. Čia jai taip išaiškino brolis, Švedijoje pragyvenęs n metų. Galvoju: citrinos lyg ir baigiasi, reikia pirkti. Bus įdomu, kokio skonio pirmoji klasė.

Trečiadienį ryte darantis juodą arbatą su citrina, visos mintys apie vaisių klases jau buvo išgaravusios. Bet prapjautos citrinos kvapas... ir arbatos skonis buvo tokie gardūs. Tada ir pamąsčiau, o kokie tuomet pirmos klasės obuoliai, melionai, kriaušės, apelsinai, mandarinai... daržovės... ir būtų pasidarę liūdna, jei ne citrina.

Paragaukite pirmos klasės citrinų ;)

P.s. pirkau Panoramos Rimi.

Šiandien apie maistą

Šiandien kepiau... Vadinasi - rageliai su sūriu ir kumpiu. Tik man jie išėjo ne visai tokie kaip knygoje... Pirmiausia nemoku padaryti tų "ragelių", nors viską dariau, kaip parašyta. Bet skonis nuo to nenukentėjo. Svarbiausia, kad galima įvynioti ne tik kumpio su sūriu, bet pavyzdžiui ir paprikos, saliero gabalėlį, krapų ar svogūnų laiškų ir pan.


Viskas paprasta iki vyniojimo (čia man). Reikia:
125 g varškės
4 šaukštai pieno
1 kiaušinis
4 šaukštai aliejaus
1 šaukštelis druskos
300 g miltų
1 pakelis kepimo miltelių
virto kumpio
sūrio
1 šaukštas kondensuoto pieno


Gaminame: Sumaišome varškę, pieną, kiaušinį, aliejų ir druską. Palaipsniui įmaišome miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Tešlą iškočioti ir išpjauti 5 kvadratus 12x12 cm; perpjaukite juos skersai. Man išėjo daugiau, matyt dėl to, kad per plonai iškočiojau tešlą. Todėl geriau iš karto visą tešlą pasidalinti į 5 dalis ir kočioti tuos kvadratėlius.


Dedame po kumpio ir sūrio riekelę ant kiekvieno trikampio. Trikampius suvykiojame į ragelius, sudedame ant sviestu pateptos skardos (aš dėjau ant kepimo popieriaus), aptepame kondensuotu pienu ir kepame 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 170 - 200 laipsnių (aš kepiau 185 ir mano orkaitėje jie per daug išsausėjo, todėl kepčiau 175 -180).


Skanaus!

Beje, būsiu dėkinga, jei papasakosite, kaip Jums pavyko su tais "rageliais".


Ir dar noriu pasidalinti atrastu vynu. Negaliu gyventi be raudono vyno. Kaip gerai, kad netoli namų atsidarė vyno krautuvėlė. Rekomenduoju gėlėm kvepentį, švelnų ir nebrangų (vos 21 lt) argentinietišką malbec'ą





Dar siūlau paragauti elegantiško Tempranillo vynuogių vyno iš Ispanijos.

Parašykit ar patiko :)

Dar vienas mano atradimas

Šiaip neturiu laiko televizoriui... Netyčia atradau serialą "Grey's anatomy". Geras. Gyvenantis. Su įžvalgomis. Paskutinės matytos serijos įžvalga - geriau didžiausia klaida, negu nieko nedarymas. Gyvenime taip ir yra - gyvenimą turi gyventi, jeigu nori gyventi, nes kitaip jis prabėgs pro akis kaip filmas...

Gyvenkime!..

Knygos apie vaikus

Šiandien pasidalinsiu savo "vaikiška" biblioteka. Mano mėgstamiausios knygos apie vaikų auklėjimą:

1. Christopher Green Mažylio tramdymas
2. Julija Gippenreiter Kaip bendrauti su vaiku
3. John Gray Vaikai kilę iš dangaus
4. Adele Faber& Elaine Mazlish How to Talk So Kids Will Listen & Listen So Kids Will Talk

Pradžiai tiek.

Mylėkime savo spinduliukus.

Nestropi

Vistik esu nestropi. Po kelionės kaip įsisukau į kažkokius buitinius rūpesčius, taip ir neprisėdu.

Smagu vakar buvo pažiūrėti Oskarų ceremonijos pradžią. Daugiau neištempiau, nes labai jau vėlu, o gal anksti buvo. Belaukdama transliacijos pabaigiau megztinuką - švarkelį. Liko rankovės. Tai džiugina. Ir pagaliau pradėjau skaityti Maslow "Asmybė ir motyvacija". Labai smagi knyga.

Atradusi http://tastyart.lt/ Man patinka stilius.

Kaip gyveni Tu?

Linkėjimai!

Linkėjimai iš nesaulėtų Alpių. Džiugu, kad pabėgom nuo šalčių Vilniuje.

Viskas gerai

Yra daug gerų naujienų. Po truputį ruošiamės smagiai kelionei - malonūs rūpesčiai. Šiandien baigiau megzti sau kepurytę.

O čia jos aprašymas: http://www.garnstudio.com/lang/en/visoppskrift.php?d_nr=109&d_id=11&lang=en

Sūnėno kepurytė

Senai buvau čia užsukus... nesu tokia stori, kaip reikėtų. O gerų dalykų tikrai buvo. Gavau laiškutį iš puseserės su vestuvių nuotraukomis. Pradėjau megzti sūnėnui pažadėtą kepurytę, o šiandien pagaliau baigiau:

Lekiu pas savo mažąją princesę miego. Gražių sapnų!

Meškukas/ Teddy Bear

Labas rytas!

Šiandien meškukų diena. Šį mažiuką baigiau šiandien ryte - prisiuvau galvą.

Draugaukim!

---------

Good morning!

Today is Teddy Bear day. This tiny I’ve finished in the morning – sew on the head.
Let’s be friends!

Muzika

Šiandien atradau šiuos atlikėjus Rachael Yamagata ir Lili Haydn. Įkvepia. Gal patiks ir tau:

Rachael Yamagata
http://profile.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewprofile&friendID=7020783

Lili Haydn
http://profile.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewprofile&friendID=46188229

---------

Today I discovered these artists: Rachael Yamagata and Lili Haydn. Inspiring. Maybe you will like too:

Rachael Yamagata
http://profile.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewprofile&friendID=7020783

Lili Haydn
http://profile.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewprofile&friendID=46188229

Svečias

Šiandien į savo džiaugsmų sąrašą turėčiau įtraukti du dalykus - vakar puikiai pavykusius Cannelloni makaronus su ricotta sūrio ir špinatų įdaru (ačiū Jamie Oliveriui už receptą) ir šiandien pagaliau į svečius atvykusią Editą. Buvo skanu ir smagu.

Tiesa... pasirodo pas mus parduotuvėse yra sunku gauti pirkti ne tik Philadelhia sūrio, bet ir ricotta bei špinatų.

---------

I should add two things to my gladness list: perfect Cannelloni with ricotta and spinach filling (thanks to Jamie Oliver for very good receipt) and our guest Edita after long long time. It was delicious and pleasant.

Skaniai kvepia Pegaso knygyne

Stengiuosi būti stropi. Šiandien buvau knygyne. Tai labai džiugina. Man patinka knygos. Aišku neatsilaikiau ir nusipirkau kelias. Ypač džiaugiuosi A.H. Maslow "Motyvacija ir asmenybė". Greituoju būdu bus skaitoma.

Tie kas buvo Panoramos Pegaso knygyne, žino kaip ten skaniai kvepia... mmm... Coffee Inn sūrio pyragas yra fantastiškas. O šiandien netyčia buvo pirkti Philadelphia sūrio. Tai dar vienas geras šios dienos dalykas (būten dėl to neversiu šio teksto į anglų kalbą, nes eiliniam europiečiui nesuprantama, kad parduotuvėje taip gali būti, jog nėra Philadelphia sūrio). Šiandien pas mus namie kvepia kaip Coffee Inn'e. Kad ir Jums skaniai kvepėtų paprastas a la Coffee Inn sūrio pyragas:

Jums reikės:

~ 250 g vanilinių džiūvėsėlių arba sausainių

~70 g sviesto

~285 g cukraus

600 g Philadelphia sūrio (3 pak.)

230 g grietinės

2 a.š. vanilinio cukraus

3 kiaušinių

Gaminame:

Įkaitiname orkaitę iki 170 laipsnių.

Džiūvėsėlius (sausainius) susmulkiname, tiksliau sutriname iki smulkių trupiniukų (su trintuve, arba įdėję į rankšluostį su kočėlu). Ištirpdome sviestą. Supilame jį į sutrintus džiūvėselius. Įpilame DALĮ cukraus, t.y. apie 60 g. Viską sumaišome. Gautą džiuvėsėlių masę dedame į pyrago kepimo formą. Gerai prispaudžiame prie dugno.

Toliau. Philadelphia sūrį gerai ištriname su likusiu cukrumi (~225 g), tada sudedame grietinę ir vanilinį cukrų ir gerai išmaišome su mikseriu. Dedame po vieną kiaušinį ir maišome su mikseriu. Gautą masę supilame ant džiūvėsėlių į kepimo formą.

Šauname kepti. Pyragas kepa apie 1 val. - 1 val. 10 min. Žiūrime, kad pyrago centras būtų iškepęs. Orkaitėje paliekame dar 1 valandai. Visiškai atšaldome ir dedame min. 4 val į šaldytuvą.

Pasidarome skanios kavos ir mėgaujamės....

Smagaus vakaro!

Dienoraštis

Šianakt suvokiau, kad nebeprisimenu, ką veikiau trečiadienį... O antradienį?... Atrodo į mano gyvenimą bando įsisukti pilka rutina. Reikia imtis priemonių, kol viskas neįsbėgėjo. Mokykloje, kad geriau atsiminčiau, konspektuodavau - pasižymėdavau svarbiausius dalykus. Matyt, atėjo laikas konspektuoti savo gyvenimą. Tvarkingai užsirašyti gražiausius ir geriausiu dienos nutikimus, įvykius, žavias mintis, siektinas idėjas... Pažiūrėsiu, ar pavyks būti stropia.

Įsimintinos dienos!

---------

Tonight I realized that I do not remember what I was doing on Wednesday ... what on Tuesday? ... It seems my life trying to gain gray routine. Measures must be taken until everything run up. I used to make abstracts better to remember at school - notes of the most important things. Apparently, the time has come to make abstracts of my life. Tidy to write the most beautiful and best happenings of the day, events, fascinating thoughts, and achievable ideas... Let see will I be diligent.

Memorable day!

Gretos berete

Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau baigta! Šiandien baigiau "mėlynąjį Gretos projetą" - beretę

ir pirštines.

Labai džiugina ir pačiai gražu.

---------

Finally! Finally! Finally finished! I have finished Blue Greta Project today. Beret and mittens. It makes me happy and I love them myself!