Paella

Kadangi sugebėjau facebook'e ištrinti receptą, tai pagalvojau, kad įkelsiu čia... nors ir užmiršta vieta, bet saugi :)

Kaip teta Violeta sakė, panaši į ispanišką, tik vištienos trūksta. Tikrame recepte vištiena buvo, bet mums skaniau su daugiau jūros gėrybių, todėl šiek tiek pamodifikavau receptą. Receptas iš populiarios švedų knygos "Vår kok bok". Paprasta ir tikrai skanu.

Ingridientai:

1 svogūno galva

2 v.š. aliejaus ar sviesto

2,5 dl ryžių (1 dl = 100 ml)

1 pakelis šafrano (0,5 g)

1 kūbelis sultinio

5 dl vandens

pipirų

1 česnako skiltelė

2-3 dl žirnelių

1 raudonoji arba žalioji paprika

170 g mažų lukštentų krevečių

200 g didelių lukštentų krevečių

200 g austrių

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinau su ryžiais su 2 v.š. aliejaus. Ryžius naudojau jasmin. Nuploviau ir nuvarvinau. Tada sudėjau šafraną, sultinio kūbelį, pipirų, sutarkavau česnaką, ir užpyliau karštu vandeniu, kad greičiau užvirtų. Sumažinau ugnį ir kaitinau apie 15 min. - čia prikaluso nuo ryžių, rudiems gali prireikti ir 40 min. Likus 4 min. sudėjau šaldytus žirnelius. Susipjausčiau ir sudėjau papriką. Jūros gėrybes supyliau į rėtį, nuvarvinau ir sudėjau į troškinį. Viską užšildžiau. Ir skanaus.

Tiesa, kiekis... 4 asmenims.

Recepte buvo nurodyta apie 70 g lukštentų arba 200 g nelukštentų krevečių, 200 g austrių ir 500-600 g vištienos gabalų su kaulu (sparneliai, kulšelės). Vištiena padruskinta, papipirnta ir iškepta keptuvėje. Po to sudėta į troškinį. Austres pagal receptą reikia pašildyti jų sultyse ir tuomet sudėti. Aš nešildžiau. Negaliu pakomentuoti, kokia pakaitinimo reikšmė.

Tikrai paprasta, greita, prabangu ir įspūdinga ;)

Termometras

Mh... Jaučiuosi turinti teisę pasisakyti apie termometrus :) Namie turime jų bent - 8... Be komentarų :) Vienas iš mano vaikystės gyvsidabrio. Kažkur paslėptas, kad vaikai nerastų. Du Geratherm termometrai (du nes vieną teko pirkti greituoju būdu bunant išvykoje) ir penki elektroniniai. 

Pats pirmasis, suprantama iš vaikystės atkeliavęs gyvsidabrio termometras. Visada parodys teisingą temperatūrą. Tik kad labai jau nesaugus ir nepatogus naudoti... Reikia laikyti pažastyje iki 10 minučių. Kol vaikiukų nebuvo. Jis tiko ir nieko nereikėjo.

Kai gimė dukra. Atrodė logiška įsigyti elektroninį termometrą. Nusipirkau atrodo AND kompanijos prietaisą. Jis temperatūrą pamatuodavo gan greitai ir rodydavo temperatūrą panašią į kūno. ;) Kadangi rezultatas nedžiugino, nusipirkau atrodo Microlife termometrą. Kadangi pirmagimė nesirgo, tai atrodė, kad termometras veikia. Ir jis man puikiai "veikė" beveik du metus. Kol rimtai nesusirgom. Įsigijau Geratherm termometrą. Jis rodo gerą temperatūrą. Bet reikia 5 minutes laikyti. Na... dviejų metų vaikui - per sudėtinga.

Ieškodama paprastesnio temperatūros matavimo būdo susigundžiau Chicco termometru. Kainavo daug, o rodė pievas. Keičiau. Tarsi rodė gerai. Tarsi atradau tą stebuklingą vietą kur matuoti temperatūrą. Ligos baigėsi ir termometras liko. Kai ligos prasidėjo - termometras rodė neaišku ką. Grįžau prie Geratherm termometro.

Galvoje vis sukosi mintis, kad reikia normalaus elektroninio termometro. Prieš du metus Švedijoje nusipirkau ausyje matuojantį temperatūrą Microlife termometrą. Na jis veikė puikiai. Pakeitėme elementus. Veikė puikiai. Ir prieš mėnesį prireikė termometro, o jis rodo pievas. Geratherm termometras rodo 39.2, o ausinis Microlife - 37.5. Sakyčiau skirtumas žymus. Paklaida per didelė, kad galėčiau pasitikėti. Supykau. Po ilgų kankinimųsi (namie vistik ne veinas ir ne du elektroniniai termometrai; dar neaišku kaip vyras sureaguos - ir taip juokiasi, kad kolekcionuoju termometrus) nusipirkau vaistininkės išgirtąjį Microlife termometrą, nuo kaktos nuskaitantį temperatūrą. Temperatūra pamatuojama per 3 sekundes. Tikrai tiksliai. Yra dar viena funkcija, kad galima matuoti ir tarkim vonios vandens temperatūrą, arbatytės temperatūrą ir pan. Šitame etape džiaugiuosi ir kasdien matuoju tempą :D (na tikrai gal esu su nukrypimu į termometrus).

Jei neišlaidauti ir kantriai matuoti - Geratherm termometras - tobulas. Jei išlaidauti ir nesikankinti matuojant tempą - tai Microlife kaktos termometras.

Pasidalinau savo patirtimi :)

Mano pasakymas "veikia puikiai" reiškia, kad tempermometro parodymai sutapo su gyvsidabrio termometro parodymais.

Tortas

Vakar suveikiau Tomui gimtadienio tortą. Viskas labai paprasta. Šokoladinis tortas. Knygoje pavadintas - prancūziškas šokolado tortas. Na... Jame nieko prancūziško. Šokoladas Pergalės, miltai lietuviški, kiaušiniai ūkininko... Svečiuose bus apie 30 žmonių, tai ir torto atitinkamo reikėjo. Kad nebūtų per visą stalą - dariau 2 aukštus.

Juodo šokolado glazūra. Labai galvojau kaip papuošti. Prisižiūrėjau. Prisiskaičiau. Pasirinkau cukraus masę. Pasidariau... Tik vat nesilipdė viskas taip paprastai kaip norėjosi. Kai rasiu receptą kaip daryti papuošimus, pasidalinsiu. O dabar yra kaip yra.

Dar viena vakaro improvizacija

Turėjau jau atšalusių juodųjų ir raudonųjų serbentų... Tomo tėvelių auginti. Gaila. Taigi kuriam :)

Biskvitas. Uogytės. Ir šauname į 175 karščio orkaitę.

Ir rezultatas!

Marinuoti žali pomidoriukai.

Netyčia. Visai netyčia gavau pirkti žalių pomidoriukų! Turiu fantastinį receptą. Vat ir rezultatas.

Kepurės kepurėlės...

Prieš Kalėdas primezgiau kepurių... Tiek dar niekada nebuvau "prikepusi"... Čia buvo šioks toks pabėgimas nuo didelio puošnaus mezginio, kurį tikiuosi pabaigsiu iki antrojo gimimo, nes tada įtariu ilgam mezgimas bus padėtas į lentynėlę. Štai tos kepurės:

Šita žieminė kepurė draugei. Iš Drops :) Teko permegzti, nes iš pradžių nuparpulinau per dideliais virbalais....

Juodą iš merino vilnos su šilku ir šaliku numezgiau brangiausiam. Kompletas ir man pačiai labai patinka... šiltas, švelnus...

Šokoladinė beretė kažkokiam projektui draugei. Netikėtai išėjo puošni ir graži... Mh... net pati tokios užsimaniau.

O čia vyro dukterėčiai. Dar pirštinės į "kompletą" įeina, tik jų nebespėjau nufotografuoti. Jos prisisega ant nertos virvutės... Radau tokias senovines tarybines sagas... Taip lalailiškai "gavosi".

Saldūs sausainiukai

Vakar kilo noras kažką kepti.... išsitraukiau kelias receptų knygas ir kokį pusvalandį būriau. Vienoje knygoje radau labai paprastus sausainiukus:

100 g miltų

1 žiupsnelis druskos

3 kiaušiniai

300 g cukraus

5 g sviesto

Miltus persijojame, įdedame druskos žiupsnelį ir 150 g cukraus. Kiaušinių trynius atskiriame ir išplakame iki purumo, baltymus plakame su 150 g cukraus iki standžių putų. Viską sumaišome. Pagal receptą tešlą reikėtų sukrėsti į konditerinį maišelį su plačiu antgaliu... Tik mano tešla buvo vos ne skystokos grietinės "faktūros", tai tiesiog ėmiau šaukštą ir dėjau į skardą ant sviestinio popieriaus. Pagal receptą reikėjo skardą tepti sviestu ir ten išspausti sausainiukus.

Tešla visaip pasklido. Kai kur tešlos "balutės" susijungė... pagalvojau jau čia šnipštas bus... Bet vistik šoviau kepti. Tiesa, orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių ir šauname 15 min. Negana to, kad balutės buvo išplaukusios ir nepanašios į pyragaičius, tai jos dar "ištino" ir beveik visos susijungė. Po 15 min. ištraukiau pirmąją skardą... Truputį pravėsusius mentele išėmiau. Na ir ragavome. O skanu! Tiesa, jie saldūs. Kažkas panašaus kaip būna atrodo Elguvos "Kačių liežuvėliai".

Visai netyčia atradau receptą greitam ir skaniam desertui. Žiūrim ir varvinam seilę :)